Lapteviečiai

  • Increase font size
  • Default font size
  • Decrease font size

Netektis. Atsisveikiname su Vytautu Miliausku

El. paštas Spausdinti

2022 m. gruodžio 31 d. mirė buvęs Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos (LPKTB) valdybos pirmininkas Vytas Miliauskas (1941-2022).
Atsisveikinimas su velioniu sausio 2 d. nuo 16 val. Laidojimo Paslaugų Centre, Kalvarijų g. 329, Vilnius.
Šv. Mišios bus aukojamos sausio 3 d. 7:00 val. šalia esančioje Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje (Jeruzalės bažnyčia).
Išlydėjimas sausio 3 d. 11:00 val. , laidojamas Karveliškių kapinėse.

Nuoširdi užuojauta velionio artimiesiems ir bendražygiams. Ilsėkis ramybėje, mielas drauge. Lapteviečiai

IN MEMORIAM

Vienas ėjo keliu ir dainavo
apie laisvę, kelią ir Grįžulą.
Nuriedėjo daina per tolumas
Iki girios, juoduojančios
klony.

Atsimušus į tamsų eglyną
aidu į kelią sugrįžo
daina
pasunkėjusiais žodžiais
apie kryžkelės kryžių
negrįžusiems.

(Liudvikas Jakimavičius. Keleivio daina)

„Lapteviečiai“ liūdi netekę bendražygio Vytauto Miliausko - aktyvaus Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos nario, palikusio ženklų indėlį išsaugant  Lietuvos tremties istoriją, sakiusį tiesos žodį apie partizanų kovas atsiminimų knygose, nuotraukose, tvirtai stovėjusio pilietiškumo pozicijose visą savo gyvenimą. Neįsivaizduojamas be savo bendražygės žmonos Virginijos, nuolat fotografuojantis, juokaujantis,  jautrus ir įžvalgus, toks buvo Vytautas, kurį pažinojome daugelį metų.

2021 spalio 14 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre pasitikome jo knygą „Post tenebras lux (Po tamsos šviesa)“. Tai prisiminimų ir pasvarstymų biografinė knyga, pasakojanti autoriaus šeimos istoriją Lietuvai skaudžių istorinių įvykių aplinkybėmis. Atrodo, ką tik kalbėjomės su Vytautu telefonu apie pakartotiną knygos pristatymą, vykusį Kaune 2022 m. lapkričio 10 d. ...

2012 metais Lietuvos valstybinė delegacija vyko į  Sacha respublikos sostinę Jakutską  paminėti lietuvių žiauriausių trėmimų į Sibirą 70-mečio. Vytautas Miliauskas buvo jos nariu, kelionės metraštininku, įamžino kelionės akimirkas nuotraukose, spaudoje (skaitykite čia).

Daugelį metų mus siejo bendrystė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos veikloje.

Liūdime kartu su artimaisiais ir bendražygiais. Laptevų jūros tremtinių brolija „Lapteviečiai“

Plačiau apie Vytauto Miliausko veiklą:

Skaityti toliau...
 

Gedulo ir Vilties minėjimas vyks 2022-06-11 12 val.

El. paštas Spausdinti

Birželio 11 d. 12 val. Rumšiškių liaudies buities muziejuje prie tremtinių žeminukės-jurtos kviečiame paminėti Gedulo ir Vilties dieną, 80-tąsias trėmimo į Arktį metines ir jurtos įrengimo LLBM 30-metį, Dalios Grinkevičiūtės gimimo 95-metį ir dalyvauti įteikiant jos vardo atminimo medalius, susipažinti su tremtinių aine, rašytoja iš JAV Anita Amirrezvani.

Susitiksime su žurnaliste Živile Kropaite-Baniule ir pasitiksime jos knygą „Fainiausia pasauly močiutė“, kurią po renginio bus galima įsigyti;, apžiūrėsime Kauno IX forto muziejaus paruoštas nuotraukų parodas.

Laukiame Jūsų.

Kvietimas ir programa yra čia.

 

Mirė Darius Staugaitis

El. paštas Spausdinti

Gruodžio 27 d. mirė  Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ narys, nusipelnęs gydytojas, Lietuvos gydytojų sąjungos garbės narys, Vasario 16-osios signatarų giminių klubo narys, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, ilgametis Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojas Darius Staugaitis (1940-10-20–2021-12-27).

Atsisveikinimas su velioniu nuo trečiadienio 16 val. Ramybės tako laidojimo namų Didžiojoje salėje.
Velionis bus kremuojamas ir urna pastatyta  šioje salėje ketvirtadienį nuo 18 val.
Laidotuvės penktadienį 12 val. Kristaus Karaliaus kapinėse Ramygalos gatvėje.

IN MEMORIAM

Netekome iškilaus Žmogaus: mediko, patrioto, tremtinio, visuomenės veikėjo, Dariaus Staugaičio. Kasmet su juo susitikdavome Rumšiškių liaudies buities muziejuje prie Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ žeminukės–jurtos. Iškentęs tremties prie Laptevų jūros siaubus ir šalčius, kur 1941 metais buvo ištremtas kartu su mama ir dviem broliais, 1959 metais grįžo į Lietuvą. 1971 m. Darius Staugaitis baigė Kauno medicinos institutą. Tais pačiais metais jis pradėjo dirbti Panevėžio ligoninėje gydytoju internu, o nuo 1972 m. – gydytoju ortopedu – traumatologu. 1986 m. jis paskirtas Traumatologijos skyriaus vedėju. 2000 m. D. Staugaičio pastangomis ligoninėje įkurtas Ortopedijos–traumatologijos skyrius ir iki 2004 m. jis jam vadovavo. Nuo 2004 m. iki 2009 m. D. Staugaitis šiame skyriuje dirbo gydytoju ortopedu– traumatologu, o nuo 2009 m. iki 2015 m. – gydytoju ortopedu–traumatologu Konsultacijų poliklinikoje. Daug metų D. Staugaitis buvo renkamas į Respublikinės Panevėžio ligoninės Stebėtojų tarybą.

Už ilgametį darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą D. Staugaitis pelnė garbingų įvertinimų: 1999 m. jam buvo suteiktas Nusipelniusio panevėžiečio vardas sveikatos srityje, 2008 m. išrinktas Lietuvos gydytojų sąjungos garbės nariu, 2011 m. D. Staugaičiui yra suteiktas Lietuvos nusipelniusio gydytojo vardas, jis apdovanotas Garbės ženklu.

1989 m. liepos mėnesį Darius Staugaitis dalyvavo Sąjūdžio organizuotoje ekspedicijoje Lena’89 į tremties vietas prie Laptevų jūros. Grupę sudarė buvę tremtiniai ir gimusieji Lenos deltoje. Jis kartu su kitais dalyviais statė paminklus, atkasė ir padėjo identifikuoti žuvusiųjų palaikus pergabenimui į Lietuvą, tvarkė kapines. Ši kelionė neabejotinai turėjo įtakos toliau stiprinant Sąjūdį ir atstatant Lietuvos valstybę, prie šios kilnios veiklos ženkliai prisidėjo Darius Staugaitis.

Nuoširdi užuojauta velionio artimiesiems ir bendražygiams.

Lapteviečiai

 

Netekome Lilijos Markauskaitės-Pranskaitienės

El. paštas Spausdinti


Po sunkios ligos mirė Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ narė Lilija MARKAUSKAITĖ-PRANSKAITIENĖ (1940-06-14–2021-11-13).

Nuoširdžiai užjaučiame Joną Markauską ir artimuosius netekties valandą. Lapteviečiai.

IN MEMORIAM

1941 m. birželio 14 d. mokytojų Birutės ir Kazimiero Markauskų šeima su dviem mažamečiais vaikais, Romualdu ir Lilija, buvo ištremti į Altajaus kraštą, o 1942 m. – prie Laptevų jūros į Trofimovsko salą. Iškentusi visas tremties negandas, pagausėjusi dar dviem vaikais, šeima 1957 m. sugrįžo į Lietuvą.

Gerais pažymiais baigusi vidurinę rusakalbę mokyklą, 1959 m. Lilija bandė įstoti į Kauno medicinos institutą. Sėkmingai išlaikiusi dalį stojamųjų egzaminų, iš rusų kalbos rašinio gavo dvejetą. Kreipusis į priėmimo komisiją pasiaiškinti, rašinys nebuvo rastas, pradingo. Tai buvo didžiulis smūgis jaunai merginai, svajojusiai tapti gydytoja.

Vėliau Lilija dirbo Kauno onkologijos ligoninėje, Kauno radijo gamykloje, Kauno radijo matavimų technikos mokslinio tyrimo institute, Kauno Politechnikos institute, Kaišiadorių ligoninėje  ir kitur.

Kartu su vyru Albinu Lilija užaugino sūnų Joną ir dukrą Reginą, padėjo auginti penkis anūkus. Buvo labai rūpestinga mama ir močiutė, kantriai ir ištikimai vykdžiusi savo pareigas.

Džiaugėsi Lietuvos nepriklausomybe, aktyviai lankėsi „Lapteviečių“ ir kituose tremtinių renginiuose.

Ilsėkis ramybėje, miela sese Lilija.

Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ vardu Jonas Markauskas

Papildoma informacija:

  • Velionė bus pašarvota lapkričio 19 d. Kaišiadoryse Atjautos namuose (Žąslių g. 19), lankymas nuo 17:00 val.,
  • 20 d. 10:00 val. šv. Mišios Kaišiadorių kristaus Atsimainymo katedroje, 13:00 val. išlydėjimas į Kaišiadorių kapines.
 


Puslapis 1 iš 23