Lapteviečiai

  • Increase font size
  • Default font size
  • Decrease font size

mirė Vaidutis Kasperavičius

El. paštas Spausdinti

2019-01-17 mirė laptevietis Vaidutis Kasperavičius, titano paminklų pastatytų tremties vietose gamintojas ir statytojas. Bus pašarvotas šeštadienį sausio 19 d. 16 val. pal. Jurgio Matulaičio bažnyčios šarvojimo salėje. Atsisveikinimas iki sekmadienio vakaro. Laidojamas bus pirmadienį po kremavimo Panevėžio kapinėse.

KASPERAVIČIUS Vaidutis Augustinas gimė 1933 m. gegužės 12 d. Onuškio k., Juodupės vls., Rokiškio aps., mokytojų šeimoje. 1941 m. su tėvais (tėvas buvęs ir šaulių būrio vadas, kaimyno lietuvio įskųstas) ištremtas į Jakutiją, Lenos žiotyse esančią Tit Arų salą. Dėl nežmoniškų darbo ir buities sąlygų tėvai po pirmos žiemos tapo pirmos grupės invalidais, nebetinkančiais žvejybai, todėl 1948 m. jiems su šeima buvo leista išvykti gyventi į Jakutską. Ten Vaidutis baigė septynklasę mokyklą, o 1954 m. baigė Jakutsko technikumą, įgijo techniko-elektriko specialybę (elektrinės, tinklai ir sistemos).

Pagal paskyrimą dirbo Jakutsko akmens anglimi kūrenamos 2x12 MW elektrinės pamainos viršininku. 1956 m. be tėvų (nes jų neišleido) grįžo į Lietuvą, bet buvo pašauktas į kariuomenę — 3 metus tarnavo Murmansko srityje. Tėvus ir brolį iš Sibiro išleido tik 1957 m.1959 m. tarpininkaujant Lietuvos energetikos sistemos vienam iš vadovų Algirdui Stumbrui priimtas dirbti į Vilniaus antrąją elektrinę budinčiuoju elektromonteriu. Vėliau lipo karjeros laiptais: dirbo Elektros cecho pamainos viršininku, elektrinės budinčios pamainos viršininku, Elektros cecho viršininko pavaduotoju. Dirbdamas mokėsi Kauno politechnikos instituto Vilniaus filiale. Jį baigęs 1966 m. įgijo inžinieriaus elektriko kvalifikaciją. Visą tą laiką buvo nuolat plečiama Vilniaus antroji elektrinė, pastatyta ir paleista trečioji Vilniaus elektrinė. 1979-1988 m. V. Kasperavičius buvo elektros cecho viršininkas. Nuo 1988 m. iki 2001 m. — elektros cecho viršininko pavaduotojas.


Žmona Nijolė Zlatkutė (g.1949 m.), technikė elektrikė. Sūnus Jurgis (1961 m.) Leningrade baigęs elektroninę medicinos aparatūrą, dirba Lietuvoje inžinieriumi pagal specialybę. Duktė Dangė (g. 1966 m.) dirba poliklinikos registratūroje. Vaidutis ir Nijolė turi 5 anūkus, visi – Lietuvoje. 
1989 m. Vilniaus elektrinės techninėje bazėje V. Kasperavičius pagamino ir dalyvavo pastatant keturis titano paminklus — kryžius Laptevų jūros salose 1943 m. žuvusiems lietuviams ir suomiams atminti.
Šaltinis: www.vikis.lt

Atsiminimai apie paminklų tremties vietose statybą, a.a. Vaidučio Kasperavičiaus indėlį yra: dienos.lt ir čia.

KASPERAVIČIUS Vaidutis Augustinas gimė 1933 m. gegužės 12 d. Onuškio k., Juodupės vls., Rokiškio aps., mokytojų šeimoje. 1941 m. su tėvais (tėvas buvęs ir šaulių būrio vadas, kaimyno lietuvio įskųstas) ištremtas į Jakutiją, Lenos žiotyse esančią Tit Arų salą. Dėl nežmoniškų darbo ir buities sąlygų tėvai po pirmos žiemos tapo pirmos grupės invalidais, nebetinkančiais žvejybai, todėl 1948 m. jiems su šeima buvo leista išvykti gyventi į Jakutską. Ten Vaidutis baigė septynklasę mokyklą, o 1954 m. baigė Jakutsko technikumą, įgijo techniko-elektriko specialybę (elektrinės, tinklai ir sistemos).

Pagal paskyrimą dirbo Jakutsko akmens anglimi kūrenamos 2x12 MW elektrinės pamainos viršininku. 1956 m. be tėvų (nes jų neišleido) grįžo į Lietuvą, bet buvo pašauktas į kariuomenę — 3 metus tarnavo Murmansko srityje. Tėvus ir brolį iš Sibiro išleido tik 1957 m.

1959 m. tarpininkaujant Lietuvos energetikos sistemos vienam iš vadovų Algirdui Stumbrui priimtas dirbti į Vilniaus antrąją elektrinę budinčiuoju elektromonteriu. Vėliau lipo karjeros laiptais: dirbo Elektros cecho pamainos viršininku, elektrinės budinčios pamainos viršininku, Elektros cecho viršininko pavaduotoju. Dirbdamas mokėsi Kauno politechnikos instituto Vilniaus filiale. Jį baigęs 1966 m. įgijo inžinieriaus elektriko kvalifikaciją. Visą tą laiką buvo nuolat plečiama Vilniaus antroji elektrinė, pastatyta ir paleista trečioji Vilniaus elektrinė. 1979-1988 m. V. Kasperavičius buvo elektros cecho viršininkas. Nuo 1988 m. iki 2001 m. — elektros cecho viršininko pavaduotojas.

Žmona Nijolė Zlatkutė (g.1949 m.), technikė elektrikė. Sūnus Jurgis (1961 m.) Leningrade baigęs elektroninę medicinos aparatūrą, dirba Lietuvoje inžinieriumi pagal specialybę. Duktė Dangė (g. 1966 m.) dirba poliklinikos registratūroje. Vaidutis ir Nijolė turi 5 anūkus, visi –Lietuvoje.

1989 m. Vilniaus elektrinės techninėje bazėje V. Kasperavičius pagamino ir dalyvavo pastatant keturis titano paminklus — kryžius Laptevų jūros salose 1943 m. žuvusiems lietuviams ir suomiams atminti.

Mirė 2019 m. sausio 17 d. Vilniuje. (Žiūr. naujienas: http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Klubo_skelbimai_ir_naujienos

Red. Vyt. Miškinis

 

Viktorijos Daniliauskaitės paroda

El. paštas Spausdinti

2018-12-13 - 12-29  LDS galerija „Arka“, Aušros Vartų g. 7, Vilnius, vyks Viktorijos Daniliauskaitės kūrybos paroda „OBJEKTAI IR PIEŠINIAI“.

Parodos atidarymas 12-13 18.30 val.

Lankymas nemokamas. Autorė ir organizatoriai nuoširdžiai Jūsų laukia.

Plačiau:

„Parodoje pristatomi darbai (apie 30 objektų) sukurti 2004-2018 m. Dalis jų buvo eksponuoti 2011 m. Lietuvos Nacionaliniame muziejuje vykusioje parodoje kartu su estampais.

Skaityti toliau...
 

Viktorijos Daniliauskaitės paroda

El. paštas Spausdinti

2018 m. rugsėjo 19 - spalio 6 d. atidaroma Viktorijos Daniliauskaitės paroda STELLA MARIS VDA galerijoje ARgenTum, Latako g. 2, Vilnius. Kviečiame apsilankyti.

„... Darbai atsirinko lyg ir patys – norėjosi sudėti greta labai skirtingus, bet man pačiai brangius darbus – iki šiol išliko jų atsiradimo nuotaika ir pagava. Tai piešinys iš vaikystės, Dailės instituto laikų ofortai, geometrinės lino raižinių kelionės erdvėje, plunksnele išrašytos psalmės ir angelai ant lentos nuolaužos, galų gale tamsiai mėlyname fone paslaptingoji visa globiančioji – STELLA MARIS.    V. D....“

Dailininkė Viktorija Daniliauskaitė

Viktorijos Daniliauskaitės darbai: „Baltų upės“ ir „Žvaigždėtas dangus“


 

Lapteviečių dovana Popiežiui

El. paštas Spausdinti

2018 m. rugsėjo 13 d. laptevietis Jonas Puodžius, LPKTB pirmininkas Vidmantas Samys  ir Rimvydas Racėnas Lietuvos tremtinių vardu  įteikė  Apaštališkajam nuncijui – arkivyskupui Pedro LOPEZ QUINTANA  tautodailininko  Rimvydo Zinkevičiaus sukurtą SIBIRO MADONĄ. Arkivyskupas domėjosi SIBIRO MADONOS kelione iš Sibiro į Vilniaus Arkikatedrą, stebėjosi tautodailininko R. Zinkevičiaus gausiais kūriniais, prisiminė jo skulptūras Rumšiškių muziejuje, kur arkivyskupas ne kartą lankėsi.

Kartu su SIBIRO MADONA padovanota ir L. Gutausko knyga  "Veidrodis žiemą", dail. V. Danilaiuskaitė. Poema dedikuota Daliai Grinkevičiūtei.

Rugsėjo 23 d. 16.30 val. Šventasis Tėvas apsilankys Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje Vilniuje, taip pat prie paminklo sovietinėms okupacijos aukoms atminti, Lukiškių aikštėje melsis už žuvusius ir kalėjusius už Lietuvos laisvę (dalyvaus ir lapteviečiai). Lapteviečiai" melsis kartu su Popiežiumi ir 8 val. Santakos parke, Kaune, Jonas Markauskas dalyvaus Popiežiaus susitikime su aukščiausiais Lietuvos vaodvais.

Nuotraukose - akimirkos iš susitikimo su Apaštališkuoju nuncijumi, arkivyskupu Pedro LOPEZ QUINTANA.

Iš kairės: dr. J. R. Puodžius, R. Racėnas, ark. Pedro LOPEZ QUINTANA, Pedro LOPEZ QUINTANA, V. Samys

Iš kairės: V. Samys, dr. J. R. Puodžius, J. Markauskas

Sibiro Madona. Aut. Rimantas Zinkevičius


 


Puslapis 1 iš 17