Lapteviečiai

  • Increase font size
  • Default font size
  • Decrease font size

Mirė Darius Staugaitis

El. paštas Spausdinti

Gruodžio 27 d. mirė  Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ narys, nusipelnęs gydytojas, Lietuvos gydytojų sąjungos garbės narys, Vasario 16-osios signatarų giminių klubo narys, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, ilgametis Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojas Darius Staugaitis (1940-10-20–2021-12-27).

Atsisveikinimas su velioniu nuo trečiadienio 16 val. Ramybės tako laidojimo namų Didžiojoje salėje.
Velionis bus kremuojamas ir urna pastatyta  šioje salėje ketvirtadienį nuo 18 val.
Laidotuvės penktadienį 12 val. Kristaus Karaliaus kapinėse Ramygalos gatvėje.

IN MEMORIAM

Netekome iškilaus Žmogaus: mediko, patrioto, tremtinio, visuomenės veikėjo, Dariaus Staugaičio. Kasmet su juo susitikdavome Rumšiškių liaudies buities muziejuje prie Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ žeminukės–jurtos. Iškentęs tremties prie Laptevų jūros siaubus ir šalčius, kur 1941 metais buvo ištremtas kartu su mama ir dviem broliais, 1959 metais grįžo į Lietuvą. 1971 m. Darius Staugaitis baigė Kauno medicinos institutą. Tais pačiais metais jis pradėjo dirbti Panevėžio ligoninėje gydytoju internu, o nuo 1972 m. – gydytoju ortopedu – traumatologu. 1986 m. jis paskirtas Traumatologijos skyriaus vedėju. 2000 m. D. Staugaičio pastangomis ligoninėje įkurtas Ortopedijos–traumatologijos skyrius ir iki 2004 m. jis jam vadovavo. Nuo 2004 m. iki 2009 m. D. Staugaitis šiame skyriuje dirbo gydytoju ortopedu– traumatologu, o nuo 2009 m. iki 2015 m. – gydytoju ortopedu–traumatologu Konsultacijų poliklinikoje. Daug metų D. Staugaitis buvo renkamas į Respublikinės Panevėžio ligoninės Stebėtojų tarybą.

Už ilgametį darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą D. Staugaitis pelnė garbingų įvertinimų: 1999 m. jam buvo suteiktas Nusipelniusio panevėžiečio vardas sveikatos srityje, 2008 m. išrinktas Lietuvos gydytojų sąjungos garbės nariu, 2011 m. D. Staugaičiui yra suteiktas Lietuvos nusipelniusio gydytojo vardas, jis apdovanotas Garbės ženklu.

1989 m. liepos mėnesį Darius Staugaitis dalyvavo Sąjūdžio organizuotoje ekspedicijoje Lena’89 į tremties vietas prie Laptevų jūros. Grupę sudarė buvę tremtiniai ir gimusieji Lenos deltoje. Jis kartu su kitais dalyviais statė paminklus, atkasė ir padėjo identifikuoti žuvusiųjų palaikus pergabenimui į Lietuvą, tvarkė kapines. Ši kelionė neabejotinai turėjo įtakos toliau stiprinant Sąjūdį ir atstatant Lietuvos valstybę, prie šios kilnios veiklos ženkliai prisidėjo Darius Staugaitis.

Nuoširdi užuojauta velionio artimiesiems ir bendražygiams.

Lapteviečiai

 

Netekome Lilijos Markauskaitės-Pranskaitienės

El. paštas Spausdinti


Po sunkios ligos mirė Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ narė Lilija MARKAUSKAITĖ-PRANSKAITIENĖ (1940-06-14–2021-11-13).

Nuoširdžiai užjaučiame Joną Markauską ir artimuosius netekties valandą. Lapteviečiai.

IN MEMORIAM

1941 m. birželio 14 d. mokytojų Birutės ir Kazimiero Markauskų šeima su dviem mažamečiais vaikais, Romualdu ir Lilija, buvo ištremti į Altajaus kraštą, o 1942 m. – prie Laptevų jūros į Trofimovsko salą. Iškentusi visas tremties negandas, pagausėjusi dar dviem vaikais, šeima 1957 m. sugrįžo į Lietuvą.

Gerais pažymiais baigusi vidurinę rusakalbę mokyklą, 1959 m. Lilija bandė įstoti į Kauno medicinos institutą. Sėkmingai išlaikiusi dalį stojamųjų egzaminų, iš rusų kalbos rašinio gavo dvejetą. Kreipusis į priėmimo komisiją pasiaiškinti, rašinys nebuvo rastas, pradingo. Tai buvo didžiulis smūgis jaunai merginai, svajojusiai tapti gydytoja.

Vėliau Lilija dirbo Kauno onkologijos ligoninėje, Kauno radijo gamykloje, Kauno radijo matavimų technikos mokslinio tyrimo institute, Kauno Politechnikos institute, Kaišiadorių ligoninėje  ir kitur.

Kartu su vyru Albinu Lilija užaugino sūnų Joną ir dukrą Reginą, padėjo auginti penkis anūkus. Buvo labai rūpestinga mama ir močiutė, kantriai ir ištikimai vykdžiusi savo pareigas.

Džiaugėsi Lietuvos nepriklausomybe, aktyviai lankėsi „Lapteviečių“ ir kituose tremtinių renginiuose.

Ilsėkis ramybėje, miela sese Lilija.

Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ vardu Jonas Markauskas

Papildoma informacija:

  • Velionė bus pašarvota lapkričio 19 d. Kaišiadoryse Atjautos namuose (Žąslių g. 19), lankymas nuo 17:00 val.,
  • 20 d. 10:00 val. šv. Mišios Kaišiadorių kristaus Atsimainymo katedroje, 13:00 val. išlydėjimas į Kaišiadorių kapines.
 

Gedulo ir Vilties minėjimas vykas 2021-06-12 12 val.

El. paštas Spausdinti

Birželio 12 d. 12 val. Lapteviečiai kviečia dalyvauti tradiciniame susitikime Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse prie tremtinių žeminukės - jurtos.

Minėsime 80-ąsias masinio trėmimo metines, dalyvausime Brolijos garbės kapeliono kunigo Stasio Kazėno SJ invokacijoje, įteiksime Dalios Grinkevičiūtės atminties ir pagarbos medalius, atidengsime paminklus Tremtis ir Mes sugrįžome (aut. R. Zinkevičius), apžiūrėsime Raimondo  Urbakavičiaus ir Gintauto Aleknos fotografijų bei Aleksandros Inokentjevos-Bočiarovos paveikslų reprodukcijų parodas, pasiklausysime ansamblio "Dainuoja aktoriai" koncertinės programos.

Kvietimą galima parsisiųsti iš čia.

Iš kairės: Rimantas Zinkevičius, Irena Saulutė Valaitytė-Špakauskienė, Jonas Markauskas

 

Netekome Rimvydo Racėno

El. paštas Spausdinti

2021 m. balandžio 19 dieną netekome Komi krašto tremtinio, savo gyvenimą pašventusio tremties istorijos įamžinimui, Rimvydo Racėno (g. 1934 m.).

Rimvydas buvo aktyvus brolijos „Lapteviečiai“ narys. Jis buvo masinių sovietinių tremčių tyrėjas, istorinės atminties puoselėtojas, penkių knygų bei 50-ties publikacijų tremties tema autorius. Parengė projektus ir organizavo paminklų statybą bei ekspedicijas į tremties ir įkalinimo vietas. Parengė fotografijų parodas tremties tema Lietuvoje ir užsienyje. Pargabeno į Lietuvą Korbiko Madoną - skulptūrą iš Lietuvių tremtinių kapų, rūpinosi jos pastatymu Vilniaus arkikatedroje bazilikoje Tremtinių koplyčioje.

Netekome bendražygio, labai darštaus, sąžiningo ir nuoširdaus žmogaus. Ilsėkis ramybėje, brangus Rimvydai.

Nuoširdi užuojauta artimiesiems.

Rimvydas Racėnas palaidotas Rokantiškių kapinėse.

In Memoriam yra čia.

Parsisiuntimai yra ir čia.

 


Puslapis 2 iš 24